paisyti

2 paisýti, paĩso, paĩsė N, K, paĩsyti, -ija (-yja K, Jrb), -ijo Stl, Up; N 1. tr. Lex41, R8, K daužyti spragilais ar pakartotinai perleisti per mašiną iškultus miežius, kad nubyrėtų akuotai; kulti linų, kanapių, dobilų galvutes, kad atsiskirtų lukšteliai; kulstyti: Paisýk lingalvius, kanapgalvius, grūdus miežių, kad nebūtų akuotų J. Iš nepaisýtų miežių grynų kruopų niekuomet nepadarysi Kv. Šitie miežiai turbūt nepaisyti, kad tiek daug akuotų Čk. Paĩso miežius su kultuvais Kp. Ar jau baigė paisýti paisą? Paį. Dabar dulkių – negali nė išsižioti, bet kas bus, kad pradėsim miežius paĩsyti! Grg. Mergos, sustumkit miežius į krūvą – reikės paĩsyti! Šmk. Jo mašina gerai miežius paĩso Rm. Baltukai (dobilai) reikia mažiau paisýti už raudonuosius: juos perleidai du tris kartus, ir visi išbyra Brt. Gal rytoj pašals, tai paisýsime dobilus, ba jau krūvoj pradėjo šusti Mrj. | prk.: Kaip pradės [viesulas] paisýt, pešiot ... stogus, arbo dangčius, visų triobų BM56. ^ Kult – tai kult, o paisýt – pastaisyt Prng. 2. tr. daužyti, mušti, perti: Jau, matyt, kitaip nebus: pradėsiu kailį paisýti Ll. Kai tiktai supyksta bobikė, tuoj ir paĩso vyrelį iš visų šonų, delną vis pasispjaudydama Vl. | refl.: Vyrai paĩsijas ant rinkos Vdžg. Kad paĩsos paausiuos! Ds. 3. intr. smarkiai ką daryti (valgyti, eiti, pūsti): Po darbo vyrai gerai paĩso Brt. Tai ir paĩsė: vos pilvą beišnešė! Mrj. Nuo keturių kėliaus ir paisiaũ į miestą Vlkv. Kad ims dabar šiaurys paisyti, tai bematant pašals Smn. \ paisyti; apipaisyti; išpaisyti; nupaisyti; papaisyti; parpaisyti; prapaisyti; pripaisyti; supaisyti; užpaisyti